2009 m. kovo 25 d., trečiadienis

Rinkimams artėjant #2 | Loreta

Po pirmojo artėjantiems rinkimams skirto pranešimo sulaukėme išties daug reakcijų. Skaitytojai dėkojo, verkė, bučiavo rankas, žadėjo mums dovanų, nes perskaitę pranešimą pasijuto išgelbėti nuo neteisingo sprendimo. Tačiau daugiausiai kreipėsi prašančiųjų pakomentuoti kitus juos dominančius kandidatus.

Šiandien nusprendėme atsakyti Almai V., šiuo metu gyvenančiai Čikagoje, tačiau, kaip ji pati rašo: "širdimi vis dar Lietuvoje", kuri dar nėra visiškai tikra ar jos pasirinkta kandidatė yra išties verta jos balso paštu.

Trumpai dalimis cituoju gerb. Almos laišką: "Šią moterį pirmą kartą išvydau, kai mano pusseserė Aistė iš Šiaulių kaip iprasta atsiuntė VHS kasetė su lietuviškom tv laidom. pažiūrėjusi savo megstama humoro laidą Dzin, buvau ipusejusi veizėti žaidima skylė sienoje, kai matyt aistei užsnūdus įsimaišė anonsas <...> aplinkiniai ją vadino Loreta ir žvelgė pagarbiais žvilgsnis <...> ta moteris atrode tokia grazi ir stilinga, kad man širdys apsalo!!! ar tai ji? mano prezidente? <..> nesunkai atpažinau ją internete, siunciu nuotrauka, gal galite pakomentuoti?"

štai tokią fotografiją prie savo laiško prisegė Alma:
(c)L. Balandis / Zebra.lt

Miela Alma. Labai gaila, bet jūs apsigavote. Šis stilingas asmuo nėra Loreta. Taip, kandidatės Loretos vardas pastaruoju metu išties dažnai minimas rodant šios personos veidą, tačiau dažniausiai pačios Loretos reikia dairytis šalia, arba už nugaros.

Jei jau nusprendėte prezidentą rinktis pagal grožį, širdis neleidžia palikti jus nežinioje, todėl įdedame tikrosios Loretos fotografiją:
Kaip matote, pati Loreta tikrai nėra labai stilinga. Netikėkite net jei kas bandys jums įteigti priešingai! Neleiskite kosmetiniam remontui apdumti jums akių, įžvelkite tikrąją kandidatės prigimtį!
Trumpai tariant, manome, kad kunigaikštis Vilgaudas gražesnis...

sėkmės renkantis, Alma!

2009 m. kovo 24 d., antradienis

Premjera: Kelios šiuolaikinio meno instaliacijos

Pastaruoju metu buvau įnikusi į kūrybinius ieškojimus. Jūsų teismui pateikiu pačius naujausius savo kūrinius, į kuriuos įdėjau išties daug meilės, šilumos ir, drįstu teigti, po dalelę savęs. Šios instaliacijos-skulptūros buvo kuriamos viso labo porą mėnesių, tačiau, tikiuosi, nenuvils savo branda ir skrupulingai projektuotu detalių išdėstymu.

1 "Meilės simfonija"



Šiuo kūriniu siekiau atkreipti dėmesį į net kelis socialinius aspektus/problemas: šiuolaikinio žmogaus tapatybės problematiškumas ir socialinių normų bei stereotipų sklaidos per masinio informavimo priemones reliatyvumas ir laikinumas postmodernioje visuomenėje. Kaip turbūt pastebėjote, pavadinimas šiek tiek ironiškas.

2 "Šokis lietuje"



Šis kūrinys gimė sunkiai ir skausmingai, per PMS. Jame subtilus ir spalvingas funkcionalių elementų žaismas derinamas su kiek groteskišku miesto periferijos buitiškumu.

2009 m. kovo 22 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #17 | Kaip ausyje užsiauginti grybą?



Sena Pelargonija nesako. Tik gudriai šypsosi ir daug entuziastingai kasosi.

2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

Rinkimams artėjant: Valentinas

Nemaža dalis Jūsų, žingeidžių ir Lietuvos elito gyvenimu besidominčių jaunuolių (senolių), tikriausiai su susidomėjimu skaitėte neseniai spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie garsų Estijos fizionomijų specialistą, kuris neva pagal nuotrauką „gali pasakyti visas pagrindines konkretaus žmogaus savybes“ ir netgi leido sau vieną kokią tai Lietuvos ponią gražuolę išvadinti siurbėle.

Išgirdę šias naujienas, išnagrinėję gerbiamo esto metodą, susižvalgę ir patapšnoję viena kitai per kirkšnis, mes su Sena Pelargonija pamąstėm, kad per savo gyvenimą esame matę tiek pačių įvairiausių snukių, jog galėtume ne tik ne ką prasčiau veido bruožus sieti su charakterio savybėm, bet ir lengvai bei tiksliai nusakyti tiek žmogaus praeitį tiek ateitį.

Pasitarę, kaip kuo naudingiau galėtume panaudoti savo įžvalgumą, tuojau pat griebėme vieno iš kandidatų į prezidentus fotografiją ir skubame jums pranešti, ką įskaitėme (be abejo su viltimi, kad tai jums padės pasirinkti savo širdies prezidentą lemtingąją rinkimų dieną)

Jūsų dėmesiui - Valentinas:

Kad neapkraučiau Jūsų detalėmis, trumpai komentuoju 4 charakteringiausius Valentino fizionomijos bruožus:

1. Godžiai kilstelėtas antakis. Žmonės turintys vadinamąjį "godulio antakį" pagal populiariąją psichologiją yra linkę į godumą.
2. Pasalūniškai užkritęs akies vokas. Pasalūniškai užkritę akių vokai dažniausiai reiškia ne ką kitą, o žmogaus polinkį tykoti (nežinia ko) tamsiose tarpuvartėse.
3. Nosis, po kuria auga pašaipus ūsas. Nosis, po kuria išauga šitoks ūsas dažniausiai linkusi į nervingą ir sunkiai valdomą pašaipų šnopulį (atkreipkite dėmesį, kaip tai nereprezentatyvu!)
4. Žaismingai apipešiotas viršugalvis. Įtariame, kad toks žaismingas viršugalvis yra tikrai ne natūrali gamtos dovana, o grynai įvaizdžio specialistų Valentinui rekomenduoto gudraus apipešiojimo manevro pasekmė. Viešųjų ryšių specialistai tokį viršugalvio apipavidalinimą dažniausiai rekomenduoja žmonėms, kurie nori atrodyti valiūkiški, jaunatviški ir vaikiškai nuoširdūs. Šis įspūdis 90% atvejų yra apgaulingas.

Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į įtartiną neatitikimą tarp šaltų bruožų veido ir švelnaus šio kandidato vardo. Nežinau, kaip jūs, bet mes jį vis netyčia pavadinam Borisu.

Taigi, rekomenduojame atidžiai perskaityti šias profesionalias įžvalgas, kurias pateikdamos stengėmės išlikti nuo neutralesnės, nespalvinti Valentino portreto nei labai teigiamom nei neigiamom spalvom, atsiriboti nuo asmeninių simpatijų/antipatijų ir bet kokio politinio angažuotumo, bei palikti kuo daugiau erdvės jūsų pačių interpretacijoms.

P.s. Jau dabar galėtume pasakyti, ar Valentinas taps prezidentu ar ne, bet Jūs patys pagalvokit.

2009 m. kovo 15 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #16 | Kaip devalvuoti litą?

Tik išgirdusios gandus apie lito devalvavimą, mudvi su Plieniniu S. suskubom visas savo sūriu prakaitu ir kitais būdais uždirbtas santaupas pakeisti į stabilesnę valiutą. Deja, kad ir kaip skubėjom, visos suplukusios, šnopuodamos ir į visas puses drabstydamos drimbančias iš nasrų putas, įbėgusios į banką, po kitų gudročių apgulties, deja, neberadom nei eurų, nei dolerių, anei zlotų. Tačiau vis dar spėjom visas savo lėšas konvertuoti į Kazachstano tenges ir kelis Bulgarijos levus (jes!).

Tik nesupratom bajerio byyški, kodėl visgi nenuvertėjo litai??

Dėl tokios netikėtos tolesnės įvykių eigos pasijutome gerokai apsipazorinusios ir nebeturėjom daugiau už ką valgyt nes, pasirodo, tengėmis atsiskaityti negalima ne tik ma**moje, bet ir n**foje. Tiesa, kadangi Kalvarijų turguje vienai patikliai ir akivaizdžiai regėjimo sutrikimų turinčiai moteriškaitei pavyko prastumt tuos kelis levus, o pasinaudojus P. Stūmoklio išradingumu dar ir kokias 6 sagas, mes vis dar esame gyvos (jes!).

Tačiau, kadangi visas šis glaveckinis melo liūnas mus įskaudino iki širdies ir piniginės gelmių, mes nesiruošiam pasiduoti ir pačios ketinam devalvuoti litą! Mūsų nesustabdys jokie lito patikimumo įstatymai!



Deja, kadangi pačios šia valiuta jau kelias dienas nebedisponuojam (vis dar gelbsti sagos), tai ir devalvuot ko neturim, tačiau jūs vis dar galit!

Tai visai nesudėtinga:
1. Metalinius litus lengviausia devalvuoti padėjus juos ant traukinio bėgių.
2. Popierinių litų devalvavimas dar paprastesnis: galima plėšyti, valgyti, sumesti į vėmalus.

Pasinaudoję šiais patarimais negrįžtamai devalvuosite savo litus! Tada visi mes, apgautieji, jausimės geriau, o ir Glaveckui gal nebus taip liūdna.

2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #15 | Kaip gražiai susišukuoti plaukus


Šukomis braukti nuo papilvės šiknaskylės link.

2009 m. kovo 4 d., trečiadienis

Žaidimai ir įdomybės | Sujunk taškus #2

Sveiki jaunieji žingeidukai! Po stulbinančios pirmojo sujunk taškus žaidimo sėkmės skubame jūsų mankštelės išsiilgusioms smegenėlėms pateikti dar vieną, šį kartą kiek paprastesnę užduotėlę.

Atsakymą, pakreipę galvelę 180 laipsnių kampu, galite pasitikrinti apačioje!






2009 m. kovo 1 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #14 | Kaip rasti pareigytės ir sabutytės ero foto? Huh?

Kadangi nemažai vaikučių į mūsų blogą ateina į google įvedę pareigytė ero foto arba sabutytė ero foto (ir greičiausiai nusivilia neradę, ko ieškojo), norėtume jums šiek tiek padėti, mažieji šiknapročiai:

1. Bendrinėje lietuvių kalboje nėra tokio žodžio kaip "ero". Nors jis ir figuruoja one.lt, visi normalūs žmonės dažniausiai sako erotinis/ė.

2. Godos ir Nijolės nuotraukas daug paprasčiau surasite ieškodami google vaizduose. Tiesiog įveskite jų pavardes, neabejojame, kad rasite nemažai ero vaizdų.

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

"Krantinės arka" a.k.a. vamzdis prie Neries



Meno kūrinius interpretuoti nelengva. Privalai visa siela pajausti ir užčiuopti (o tai pasiseka nedaugeliui!) menininko intencijų bei jų stebuklingo virsmo materija (ar kita substancija) prasmę. Todėl šiandienos pasiryžimas tyrinėti Vlado Urbanavičiaus “Krantinės arkos” prasminius klodus buvo, nors ir tyro bei vaikiškai nekantraus džiugesio gaubiamas, bet kartu ir skausmingų abejonių lydimas: ar pajėgsiu savo menka esybe pajausti ir, kas svarbiausia, adekvačiai skaitytojui pateikti savo ir kūrinio akistatos sukeltų išgyvenimų vaisių?

Artėjant link upės manyje tiesiog virte virė šios abejonės. Tačiau šiaip ne taip suėmiau save į rankas ir ryžtingai žengiau tolyn...

Štai. Aš jau ant tilto. Matau. Taip, matau... MATAU, MĄSTAU, STEBIU!! Argi tai ne STEBUKLAS?! Tiek daug jausmų, tiek daug minčių tarsi viesulas sukasi mano galvoje. Netekusi žado stoviu ir žiūriu. Iš karto suprantu kokio kalibro menas prieš mano akis! Visa net suvirpu, it šaltą rudens popietę vėjo užkalbintas berželis... Skruostu nurieda šilta ašara. Antroji dar kaitresnė! Negaliu jų sulaikyti, kai grožis toks ryškus, toks tikras, toks...! Lyg išgirstum naują dainą, tačiau širdis daužytųs taip, lyg būtų jos ritmu visą gyvenimą plakus. TAIP pasijutau aš. Parklupdyta, tačiau kartu ir tarsi prikelta iš pelenų. Apakinta, bet ir praregėjusi. Nes TAI, kas mano alkanas akis išgelbėjo iš bado pražūtingo, yra daugiau nei tiesa. Tai yra daugiau nei grožis. Kas gi tai? Sakysit vamzdis? Galbūt.

Tačiau, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tuo pačiu metu gali būti sudėtinga it įmantriausi galvosūkiai.

Nesišluostau ašarų. Tegu nudžiūna man ant veido. Telieka tik pėdsakai sūriųjų sielos vandenyno vilnijimų. Telieka ant veido vagos tuščios, kaip sielos tų žmonių, kurie šį dangišką šedevrą šūdinu vamzdžiu vadina.

Nu tikrai kad special vamzdis. 100 000 ar kiek ten?



Pyyyyyyyrst

2009 m. vasario 22 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #13 | Užgavėnių tradicijos



Užgavėnės yra tokia šventė, kai visi daug riebiai ryja, degina kažkokią skudurinę bobą ir kalbasi su metų laikais. Neskoningai apsirengę vaikai vaikšto pas svetimus žmones, apsimesdami kitataučiais ir prašo maisto arba pinigų.

Taigi, jei esate kvailas kaimietis, šiaip debilavotas ksenofobas ir/arba antisemitas, paskatinkite ir jūs savo vaikus eiti prašyti blynų ir saldainių, prisistatant žydais ar čigonais! Vaikai užaugę galbūt ir supras, kad tokio pobūdžio tautinių stereotipų eskalavimas bei šių tautybių žmonių gretinimas su mitinėmis būtybėmis (velniais, raganomis) yra nepagarbus, o tokių tradicijų gyvavimas apskritai parodo žemą visuomenės kultūros lygį, tačiau kol kas jie per maži, kad apie tai galvotų! ;)