2011 m. balandžio 26 d., antradienis

Branda


Mieli skaitytojai, tenka pripažinti, kad mes su Plieniniu Stūmokliu pagaliau subrendom. Dvasiškai, protiškai, emociškai. Todėl, peržvelgus senus blogo įrašus, mūsų po žiemos išbalusius skruostus (taip, būtent veido skruostus, doh) išmušė drovesingas raudonis, palydėtas vos keliais neapdairiai išsprūdusiais šelmiško žvengsmo pliūpsniais ir retardiškais kriztelėjimais. Kitaip tariant, noriu pareikšti, kad jau esam per senos ir per daug sofistikuotos damos bei garbios ledės, kad savo reputaciją terštume ir tiesiog virtuozišką plunksnos valdymo meistriškumą švaistytume menkavertėms blevyzgoms! Nuo šiol šiame tinklaraštyje tik rimti analitiniai straipsniai, profesionalios renginių apžvalgos, naudingi patarimai visais gyvenimo atvejais, brandžiai ir rafinuotai asmenybei būdingų patyrimų ir išgyvenimų aprašymai, lydimi gilių (neabejotinai) filosofinių įžvalgų ir nuosaikaus humoro.





LOL, juokauju


Pyyyrst :/

2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Flešbękas: KAUNAS!

Truputį atsigavę nuo vasaros ir pailsėję nuo atostogų, išsikrapštę iš ausų ir visų kitų vietų paskutinį smėliuką, pastebėjom, kad šalta, o satta vis dar remontuojasi (arkažkąten), todėl droviai susižvalgę, mudvi du Sena P. supratom viena kitą be žodžių - reikia važiuoti į KAUNĄ.
Ne paslaptis, kad paskutinį kartą Kaune buvom, regis, 2004 m., tokiam vienam renginy (na ir dar šiemet probėgšmais du kartus). Tąkart parsivežėm ne pačius gražiausius prisiminimus, bet tačiau kadangi nesame kokios tai ribotos stereotipų vergės, nusprendėme suteikti Kaunui dar vieną šansą.
Kadangi Sena Pelargonija jau tokia sena, kad vos pūškuoja, per tą vėpšą pavėlavę į patogų ir modernų greitąjį traukinuką, dardėjom su tokiu visai prastu ir truputį smirdančiu.
Atsisėdę vieno vagono gale tyliai gliaudėm sėmkes, vėliau pliekėm kortom visus žaidimus kiek tik prisiminėm (t.y. durnių), o pabaigę savo kolos buteliukuose suplaktas cubas libres bandėm užvesti bendrakeleivius linksmai kelio dainai (t.y. "jei patinka ši dainelė, daryk taip..."). Nepavyko, daugiau taip niekad nedarysim.
Vos iškėlus kojas iš traukinio mus pasitiko saulė, šypsenos ir šilti vietiniai žmogeliukai. Pasijutom tarsi kitame pasaulyje - žmonės vienas po kito ėjo pasisveikinti, meiliai apkabindavo, teikė gelės, o senai pelargonijai netgi davė pinigų!!!! Aplinkui skraidė drugeliai, šalia kelio tiesiog akyse skleidėsi gėlės, virš viso miesto sutvisko ryškus vaivorykštės lankas! Negalėdamos patikėti savo akimis, apžavėtos Kauno grožybių paraukėm į tokį vieną butą gert. Tiesa, tada dar turbūt buvom vakarėly. Tikriausiai irgi patiko.
Atsikėlėm skaudamom galvom, Sena P. dar ir su mėlyne po akim, nagų žymėm ant skruosto ir svetimu dantim įsivėlusiu plaukuose. Nesupratom wtf ir nusprendėm straksėti miestan daugiau Kauno stebuklų pamatyti. Nenuvylė mūsų meilės miestas ir antrą dieną - vaivorykštė buvo savo vietoj, iš kavinių sklido gyvai atliekama Yann Tiersen muzika. Aplinkui šmirinėjo įsimylėjėlių porelės, piešiniai ant sienų tiesiog trykšte tryško subtilia erotika, žaismingi bernvakarius švenčiantys vaikinai merkė mums akeles...
Dar buvom akropoly, valgėm picą. Sėsdamos į traukinį atgal išspaudėm po ašarą, o sena P. netgi pirstelėjo iš širdgėlos.
Niūru čia sugrįžus.. Labai laukiam kitos kelionės į Kauną (be jokios ironijos)!

2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #34 | Kaip elgtis per karščius?

Sunkiai lekuodama ir kliunksėdama nuo alaus išvirtusiu pilvu, laksčiau tėviškės pasiilgtais laukais ir romantiškais Vilniaus skersgatviais, kai staiga prisiminiau, kad sekmadienis. Ta proga pateikiu Pilieninio Stūmoklio pamokymus aktualiausia tema:



Geros vasaros!

2010 m. balandžio 7 d., trečiadienis

Žingeidukams 2!


Perskaičiusi savo gerbiamos kolegės, apsiskaičiusios intelektualės, išmintingos ir ištikimos draugės tiek ekonominėj krizėj tiek pakilime, koketiškos šmaikštuolės, raudonskruostės normalaus dydžio papų savininkės, ilgakasės nepriekaištingos reputacijos vaidilutės Senos Pelargonijos įrašą, kuriame ji stengėsi atsakyti skaitytojus varginančius klausimus (į kuriuos jie, google paieškos nukreipti į mūsų blogą, galėjo ir neatrasti atsakymo) neišvengiamai pastebėjau, kad keletoje vietų brangiajai mano poliglotei (???) pritrūko kompetencijos ir todėl buvo viešai kreiptasi į mane...

Nesmerkiu Pelargonijos (jos gyvenimas jau ritasi ketvirto dešimtmečio link, todėl, matyt, darosi vis sudėtingiau įsijausti į šiuolaikinio jaunimo aktualijas) ir skubu padėti - kadangi klausimų komentavimui liko nemažai, skiriu tam šį atskirą įrašą:

180. Ar galima nuleisti i siknaskyle (Pelargonija: Aš net nežinau, ar egzistuoja kažkokios etiketo taisyklės šioje srityje. Plienini, prašau pakomentuoti. Arba Lydeka!)

ats.: nerekomenduotina, jei nenorite, kad jūsų vaikai atrodytu TAIP .

181. Ar galima peni padidinti vaistais (Pelargonija: Taip, kiek žinau, galima. Esu gavusi ne vieną laišką nuo nepažįstamų gerų žmonių, kuriuose buvo kalbama apie tokio pobūdžio vaistus. Bet, kadangi ši informacija man tuo metu nebuvo labai aktuali, nesigilinau. Tik persiunčiau visiems savo pažįstamiems! Plienini, gal tu užmetei akį?)

ats.: kva kva kva, nusikvatosiu. Netikėkite Pelargonijos minėtais laiškais! Apgavystė ir pinigų švaistymas - tie BRANGŪS vaistai Jums visai nereikalingi! Tačiau (O stebukle!) Jums padėti gali kad ir paprastas aspirinas! Vienintelis būdas efektyviai penį padidinti vaistais - neišimtus iš pakuotės su lipnia juosta klijuoti penio išorėje. Taip galite pasiekti iš tiesų gluminančių rezultatų!

307. Ka daryti norint nusifilmuoti porno? (Pelargonija: Plienini?)

ats.: taip, teisybė. Galite kreiptis į mane, turiu buitinę videokamerą.


Iš paskutinių klausimų pasirinkau keletą (vis dar laukiame ir skaitytojų komentarų):

360. Kaip suvilioti vyra sms zinutemis?

ats.: Aš asmeniškai manau, kad tai neįmanoma. Gyvenime esu primaigiusi daugybę šmaikščių, intriguojančių ir labai viliojančių (mano supratimu) sms'ų, tačiau jas gavę vyrai toli gražu neatrodė suvilioti.

361. kaip tapti sexualiam vaikinu

ats.: be abejo iki maximumo pasididinkite penį (žr. atsakymą nr.181)

578. senoliu ismintis kaip suvilioti vaikina

ats.: menka paslaptis - mėnesinių kraujas. Galite derinti su degtine, pipirais ir papildomom pomidorų sultim. Taip bus lengviau sugirdyti.

365. kaip uzsiauginti gryba

ats.: ak Pelargonija, Sena klastūne! Juk tu vienintelė ŽINAI!

2010 m. balandžio 1 d., ketvirtadienis

Žingeidukams!

Kadangi Ulbančios Volungėlės, droviai bekikendamos į kumštukus arba žvengdamos kaip koks alanas, šiaip ar taip nuolatos net išsijuosusios (arba išsirietusios iki spazmų) meluoja, nusprendžiau šiandien nebeilginti savo ir taip buratiniškos nosies.

Ta proga kuo nuoširdžiausiai pabandysiu atsakyti į kelis klausimus, kuriuos suvedę į gūgl paiešką, žmonės užklydo į mūsų kuklų puslapį.



180. Aš net nežinau, ar egzistuoja kažkokios etiketo taisyklės šioje srityje. Plienini, prašau pakomentuoti. Arba Lydeka!

181. Taip, kiek žinau, galima. Esu gavusi ne vieną laišką nuo nepažįstamų gerų žmonių, kuriuose buvo kalbama apie tokio pobūdžio vaistus. Bet, kadangi ši informacija man tuo metu nebuvo labai aktuali, nesigilinau. Tik persiunčiau visiems savo pažįstamiems! Plienini, gal tu užmetei akį?

182. Taip, man asmeniškai patinka vaikinai, kurie patys už save susimoka kavinėse ar einant į kiną.

183. Taip, šis žodis, jei dar nežinojote, keistinas į "tuštutę".

184. Kad kas? Kad kas??!!!

185. Ne! Jokiu būdu.



Rūpužiokas! Kur ritasi jaunoji karta? Eik žaist su mašinytėm, gašlūne! Fu! (Tikiuosi šis besidomaujantis asmuo iš tiesų yra vaikas.)



307. Plienini?

308. Švęsti.

309. "Aš laukiuosi" arba "aš nušoksiu nuo tilto" arba tiesiog: "nepalik, myliukas tavea".

Ir dar keli intriguojantys klausimai, į kuriuos, tikiuosi, atsakyti padės Plieninis arba skaitytojai, kadangi man labai trūksta kompetencijos:




2010 m. kovo 17 d., trečiadienis

Kaip P.Stūmoklis "Latviją" vizitavo


Ne paslaptis, jog kai Pelargonija krovėsi savo limituoto svorio lagaminą, sėdėjau aš ant sofos ir kūriau planus, kaip pradurti jos lėktuvo padangą, kad mieloji mano Senoji niekur nevyktų.. Iš akių sruvo man ašaros susimaišę su krauju bei vakarykščiu alum, o Pelargonijai vos pajudėjus oro uosto link, širdį persmelkė nepakeliamas ilgesio skausmas.

Negalėjau delsti - "lagaminą" puoliau krautis ir aš.. Jau po dviejų savaičių kančių, abstinencijos, ilgesingų pokalbių skaipe, pavydo priepuolių ir aistringų susitaikymų bučiuojant webkemą, išėjau aš pro duris su krepšeliu, į kurį sutalpinau dvi lietuviškas dešras (nes šios formos niekas neatstos), stiklainiuką su lietuviška žemele, Pelargonijos batus, skėtį ir "Zanavykų" sūrį.

Jums gali pasirodyti, kad Latvija yra visai netoli nuo Lietuvos, tačiau primenu, jog šią šalį Pelargonija taip praminė tik patogumo dėlei..Todėl kelionė buvo išties ilga ir sunki - po 5 nemiegotų parų ištiso ėjimo, sušalus ir su radikulito susuktais keliukais, pakeliui, deja, nesusiturėjus ir panaudojus abi lietuviškąsias dešras, išdygau aš prie Pelargonijos slenksčio.

Nors tiek mano (po kelionės), tiek Pelargonijos (po poros savaičių mokslų Latvijoje) veido bruožai buvo kiek pasikeitę, lengvai pažinom viena kitą iš tatuiruočių. Jei nežinojote, Pelargonija išsitatuiravusi kinų hieroglifą, kurio reikšmę dar aiškinasi, po kaire ausim, bei vieną antakį, kurį prarado bebandydama padegti bezdalus, tuo tarpu aš - žirgą ir ant jo jojančią nuogą mergą kuri su liepsnojančiu kalaviju grasina devyngalviui slibinui krioklių fone ant dešinio skruosto ir drugelį ant kairio. skruosto.

Kad būtumėte matę kaip blizgėjo Pelargonijos akutės kai ji švelniai glostė savo seniai matytus batukus tyliai trepsėdama pėdutėmis (vis dar įviktomis į celofaninius maišelius) ant šalia lovos pabertos lietuviškos žemelės iš mano stiklainiuko..

Tada mes nusipirkom alaus. Tiesa, Latvijoj jis nebrangus ir geras, tik bėda, kad mažulyčiuose buteliukuose, todėl teko pirkti labai daug.

Štai taip po savaitės, su skaudama galva ir nuo alaus išvirtusiu pilvu, išėjau aš atgal į tėvynę. O graži ten šalis, norėtųsi sugrįžti..

2010 m. kovo 4 d., ketvirtadienis

Senos Pelargonijos nuotykiai paslaptingoje šalyje. I dalis



Vieną šaltą sausio naktį, susivyniojusi 20 kilogramų būtiniausių daiktų į skepetaitę, lyg sraunus pavasario upelis nučiurlenau į oro uostą ir išskridau į svečią šalį. Nesakysiu kokią, nes tai gali pakenkti mūsų su Stūmokliu propaguojamai privatumo politikai. Tačiau negi dabar nepapasakot apie savo gyvenimą ir nuotykius už jūrų marių? Taigi jūsų dėmesiui pateikiu pirmąją Senos Pelargonijos kelionių ir gyvenimo paslaptingoje šalyje (kurią patogumo dėlei pavadinkime "Latvija") gido dalį.

Jau minėti 20 kilogramų bagažo buvo tikras galvos skausmas. Liejant ašaras prie svarstyklių, rodančių 21, teko rinktis: alkoholis ar batai. Nekaltinu savęs, prieš mėnesį dar buvau jauna ir kvaila, tačiau kojom vistiek šalta. O 6 iš 11 (prašyčiau nesišaipyti!) mano kojų pirštų jau savaitę įtartinai pamėlę ir nejautrūs nei kutenimui nei taukštelėjimams plaktuku. Kad užmaskuočiau šią gėdingą transformaciją, nusilakavau nagus. Bet, kadangi ši gudrybė tik dalinai pridengė tokį kraupų ir neestetišką vaizdą, teko nusilakuoti ir pačius pirštukus...

Atvykus į "Latviją", pasitiko sniegas, šaltis ir "Latvijos" gyventojai, kuriuos patogumo dėlei pavadinkime "latviais". Būdama šiek tiek pavėpus višta, nusileidus lėktuvui negalėjau prisiminti savo telefono pin kodo. Mano didžiam nustebimui aš jo neatspėjau per visus 3 bandymus! Gerai, kad bent puk kodo niekada nepamirštu.

Pirmosios dienos "Latvijoje" buvo visai smagios: vėjas pūtė ir drabstė sniegą man į veidą, klajojau basa pamėlusiom kojom, o praeiviai gatvėje mane lesino batonais ir badė (pirštais). Vaikščiojau į pirmąsias paskaitas ir vartydama akis bei sukdama plaukus aplink pirštą (kaip Plieninis Stūmoklis mokė) bandžiau užmegzti kontaktus su naujausiais bendramoksliais. Nežinia kodėl, dauguma pažiūrėję į mane apsiverkdavo, kiti tiesiog netekę žado tylėjo, negalėdami atitraukti akių. Taip, turiu kažką, kas neleidžia žmonėms likti abejingiems.

Taip pat turiu flat mate iš Italijos, kuri virtuvėj rūko žolę ir valgo mano daržoves bei, ką šiandien pastebėjau savo šerlochės holmsės akimis, tepasi (veidą?) mano kremu veidui. Nors ir nesu labai skūpa, kremą iš vonios persigabenau į savo kambarį ir paslėpiau po lova, o pomidorus kitą kartą ketinu prifarširuoti žiurkių nuodais.

Šiam kartui tiek, laukite tęsinio!

2010 m. vasario 13 d., šeštadienis

Sekmadienio pamokėlė šeštadienį #33 (Special Valentynkės edition) : kaip staigiai susirasti vaikiną??


Taip..regis gyvenimas nestovi vietoje - televizija jau (senokai) parodė visus 17 "Be namų negerai" sezonų, jūsų mobiliajame telefone atsiranda vis daugiau funkcijų, kurių nebesuprantate, sniegas krenta ir tirpsta.. Pažiūrėjusi į veidrodį matote toli gražu nebe paauglę, netgi ne jaunuolę, o solidžią middle-aged ledi, net mylinti mama į jus nebegali žiūrėti be ašarų akyse..
Ir štai apsisukus metų ratui, Jūs vėl sulaukėte didžiausio savo košmaro - meilės dienos. Kasmet ji vis labiau slegia Jūsų širdutę, vis mažiau patraukli atrodo mintis su būriu kitų vienišaujančių hienų eiti į Brodvėjų (taip taip - jis vėl atvėrė duris!) bergždžiai šaudyti akutėmis apsiklijavus skruostukus ir kitas kūno vietas širdutės formos lipdukais (ne paslaptis - jūsų pozicijas čia jau seniai užėmė kur kas jaunesnės ir su tikrais krūtų implantais, o ne oldskoolinėmis kojinėmis liemenukuose).


Todėl nusprendėte - Jums žūt būt reikia susirasti vaikiną... Sakote - neįmanoma, juk iki Valentynkės liko tik viena diena???
Na.. tiesiog sekite mūsų patarimais:

1. Pradėkite nuo meditacijos. Pabandykite atsikratyti bet kokių minčių. Ištrinkite iš galvos visus beverčius ir klaidinančius vyro išvaizdos ir charakterio tinkamumo kriterijus. Nuo šiol Jūsų kriterijus tik vienas - kad vyras SUTIKTŲ su jumis bendrauti (idealiu atveju - laisva valia).

2. Ilgai ilgai žiūrėkite į ŠIĄ nuotrauką ir bandykite įsivaizduoti, kad joje esantis vyras jums patrauklus (taip pat ir kaip asmenybė).

3. Be abejo privalote apsirengti itin sexualiai. Pamirškite bet kokius kompleksus.

4. Rašykite į sms pažintis (geriausia - Baltijos TV). Paminėkite, kad galite paremti materialiai, pabrėžkite, jog esate liekna (nesumeluosite - juk tai subjektyvu). Jei nieks neatsilieps, rašykite pati. Būkite kantri ir atkakli.

Sėkmės! <3

2010 m. vasario 7 d., sekmadienis

Iš archyvų: Tikroji tiesa apie slaptąjį kalėjimą Lietuvoje

Melo kojos trumpos. O Senos Pelargonijos irgi. Ne tik kojos, bet ir rankos. O ir plaukai nušiurę. (Čia tik tarp kitko. Tikroji įžanga yra pirmasis sakinys.)

Nors ir kaip Plieninis Stūmoklis priešintųsi ir naktimis man skambintų piktai švogždama, krengždama, grasindama susidorojimu ir dainuodama lady gaga dainas, negaliu neatskleisti vienos juodžiausių jos paslapčių. (Tai, kad ji sugeba liežuviu paliesti kaktą, visi jau seniai žino). Esu įsitikinusi, kad teisingumas ir tiesa turi triumfuoti!

Neįtikėtina, tačiau taip, tai ji, atrodytų nekalta, tyrų akių ir tvarkingai nuskustų ūsų mergina buvo pagrindinė pastaraisiais mėnesiais Lietuvą krėtusio slaptojo cėžėvė kalėjimo skandalo kaltininkė! Iki galo neaiškiomis aplinkybėmis ši užsimaskavusi klastūnė ir šaltakraujiška tironė be Lietuvos valdžios aukščiausiųjų pareigūnų žinios ir sutikimo (!!?), pažeisdama įstatymus ir tarptautinę teisę, susitarė su vienos didelės valstybės slaptosiomis tarnybomis ir, pati pilotuodama lėktuvą, iš už Atlanto vieną po kito Lietuvon gabeno (terorizmu) jai įtartinais pasirodžiusius asmenis. Iš pradžių juos laikė rūsyje, vėliau pergabeno į sodo namelį, kol galiausiai įrengė patalpas kažkur Rūdininkuose, kur šiuos žmones tardė, kankino ir, bala žino, ką dar jiems darė.

Pavyko gauti tik vieną TIKRĄ IR NENUGINČIJAMĄ šio kraupaus nusikaltimo įrodymą - šią nuotrauką. Joje galite matyti Plieninį Stūmoklį su savo budeliška kalėjimo prižiūrėtojos apranga ir botagu, kuris greičiausiai buvo naudojamas kaip kankinimo įrankis tardant kalinius.


Senesni įrašai "Iš archyvų" serijoje:

Ulbančios Volungėlės Holivude

Senos Pelargonijos atostogos su Stano

Senos Pelargonijos 15 min. šlovės

2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Sekmadienio pamokėlė #32 : Kaip stilingai nesušalti?

Atėjus žiemai visi šiek tiek sunerimstam - kaip apsirėdyti, kad nesušaltum, nesusirgtum, tačiau kartu išliktum pakankamai stilingas, kad galėtum praeiti pro woo?

Štai viena pažįstama ir sako man: "Plienini, visai gerą turi skonį, gražus tas tavo pilkas bliuzonas, kurį kasdien nešioji - jau penki metai, o dar madoj... gal pamodeliuok ką ir draugams..."

Taip ir gimė mano pirmasis eskizas dizainerės-modeliuotojos karjeroje.

Pristatau jums grožį ir funkcionalumą vienoje vietoje, 'kreizi sexi šik' kepurę:
P.s. Šis modelis nėra saugomas jokių autoriaus teisių - galite nevaržomai kopijuoti, siūdintis ir puoštis.