Tamsta Muzika 2009

Suicide Djs ir kiti žmonės © R.

Nors ir pavėluotai, tačiau objektyviai ir nuoširdžiai pabandysiu nupasakoti mūsų įspūdžius iš pirmojo Tamsta festivalio. Taigi, šį savaitgalį nuklibinkščiavom ir mes į Dzūkijos gražuolę žaliakasę papustuodegę Varėną (atsiprašau labai už nevykusius epitetus ir metaforas, aš girta dabar truputuką). Kadangi jau praėjo kelios dienos, o mano atmintis nėra tokia gera, kaip žmonių, kurių atmintis yra gera, be to, dar drįstu prisipažinti, skylėta lyg olandiškas sūris ar kurmių iškvarkšnotas (atsiprašau, man atrodo, nėra tokio žodžio) daržas, teliko mano galvutėje kelios nuotrupos, kurias čia ir pateikiu:

I Epizodas
Išlipam mes su Plieniniu Tampaksu iš traukinio ir sunkiai puškuodamos pamėlusiomis galūnaitėmis tempiam savo mantą (palapinė, kosmetika, alus, dešros). Staiga mano miela draugė pradeda kuistis savo lagaminėly ir išsitraukia skylėtą pintinaitę. Tada kažko susidrovėjusi, nedrąsiai šypsodamasi bei kukliai nudelbusi akutes į krūmą, tarsteli, kad greit grįš. Ir nupuškuoja miško takeliu. Prisėdu, pasitaisau papus, žvalgausi, valgau smilgą, pasigaunu ir sukramsnoju prisipampusį uodą (dešros dar gaila kažkaip).
Po 2 valandų Plieninis Kebabas grįžta kašikėly nešina penkiolika voveruškų (voveraitėmis nevadinu, nes bijau suklaidinti garbųjį skaitytoją), delne saujelė mėlynių, o lūpos ir teritorija aplink jas primena vandenyno gelmes bei mano rankas pirmoje klasėje. Galva josios papuošta spygliais ir šakele (su kankorėžiu). Labai žaisminga, turiu pastebėti. Nudžiugusi ir sąmoksliškai mirktelėjusi jau dairausi pirkėjų. Ach ta Dzūkija! Parduodam viską už 5 litus ir padidėjusių finansinių galimybių pralinksmintos skubam į festivalį.

II
Kol Plieninis Varveklis grybavo ir uogavo, palapinių miestelis išsiplėtė lyg patvinęs Nemunas Šilutėj pavasarį ir beveik nebeliko vietos mūsų pastogei. Šiaip ne taip pasistačiusios savo rūmą krūme, na, patys žinot ką darom. Na, geriam geriam, greit greit, srėbk, raginu aš Plieninę Batutą, paskubėk, mano širdis jau muša devynias, eime... Per kankorėžiais apkibusių pušelių šakas žvelgiu į danguje pūpsantį mėnulį, kasausi uodų sugeltą kaktą. Šalia be Plieninės Krantinės Arkos taip pat pūpso ir plempia dar kokie aštuoni mūsų draugai/ės ir nauji pažįstami. Čia jau ta vieta kai aš visus labai myliu.

III
Štai mes jau šokio sūkury, Pieno Lazerius dar kažkiek pamenu. Turiu namuose šimtą žudikų, - sako jie. Po to jau menu nelabai ką.

IV
Nu nesuprasi, kas čia vyksta.

V
Guliu palapinėj, jau rytas. Sakau, vandeeeens duokit. Nėra vandens, - man atsako kažkas lauke, - alaus tik. Netikiu, bet iš palapinės vistiek nelendu, nes turiu negerą įtarimą, kad nelabai gražiai atrodau. Pasižiūriu į veidrodėlį. Nu tikrai labai negražiai.

VI
Sėdim po pušimis, galvą skauda. Saulė kepina, aš noriu eit maudytis į tą bjaurų ežerą, bet, kad man tos dienos. Nu žinot. Kai bėga kraujas iš vaginos :/

Čia aš

VII
- Nusibodo tos dešros, - sako Plieninis Kuolelis.
- Nu jau, nu jau, - šelmiškai kilstelėjęs dešinį antakį taria vaikinas prie tualeto.
Plieninis Strypelis pradeda sukti plaukus aplink pirštą ir gal kiek pernelyg įnirtingai kilnoti abu antakius.

VIII
Eilė prie vienintelės maisto pardavimo vietos labai ilga, bet būdama sena Terenco ir Filipo gerbėja negaliu atsisakyti troškinio su pupelėm. Kažkokios nedašutusios buvo. Živilė Ba dainuoja visai gražiai.

IX
Ai nu geriam geriam tą alų, tada visokius stiprius gėrimus, pražiopsau Seną Kuiną, nors ir labai norėjau pamatyti vien dėl pavadinimo. Esu įsitikinusi, kad tik tokie šmaikštuoliai (?) kaip Sena Pelargonija (wtf?) gali pasivadinti Senu Kuinu. Pupelės jau daro savo.

X
Poliarizuoti Stiklai dainuoja, kaip supratau, naują dainą apie ilgakasę Stasę, o mes jau visos įraudusios įsikabinam į linksmų žmonių traukinuką besiraitantį tarp publikos. Iš to tyro džiugesio ir susijaudinimo netyčia įsikimbu kažkokiam vaikinui ne į pečius, bet į žandukus. Ir dar ne į tuos, kur ant veiduko :(

IX
Antis man labai patiko, nuo scenos tiesiog tvoskė charizma ir lyg su lazeriu spigino akis. Nors gal ten tikrai buvo lazeris. Bet rimtai, labai geros emocijos. Gal kas turit dainą apie senelį ir bananą??

X
SSG su visą pasirodymą baubiančiu Ventukų solistu. Nu ką aš žinau.

XI
G&G Sindikatas kaip kokie moziai perskiria minią į dvi dalis, kurios tada greitutėliai bėga viena į kitą. Susižvalgom su Plieniniu Stūmokliu: nuostabi proga apgrabalioti kokį nieko nenujaučiantį jaunikaitį!

Kažkaip kol rašiau visai išsiblaiviau, todėl gal geriau nebepasakosiu, kas vyko antrąją naktį...

Video reportažo pabaigoje galite girdėti žavų Senos Pelargonijos prunkštelėjimą

Be2gether 2009: kaip mes šventę šventėm

Olialia sexy koja

Šis Be2gether mums buvo jau trečiasis, tad drąsiai galime vadintis festivalio ekspertėmis. Nors muzikinių grupių ir potencialių būsimųjų vyrų pasirinkimas buvo kiek mažesnis nei praėjusiais metais, tačiau vistiek smagut smagutėliai praleidome laiką! Pateikiame išsamų reportažą iš įvykio vietos:

Mudvi su Plieniniu Stūmokliu ir dar dvi žavios mūsų draugės iš Vilniaus pasienio link pajudėjome penktadienį vakare. Plieninis Stūmoklis vairavo ir krimsnojo česnakines bandeles, kurios, pasak jos, turėtų atbaidyti įkyrius bučiuoklius (??). Aš tuo tarpu įsikibusi į rožančių meldžiausi, kad nustotų lyti. Mat per tokį orą greit nusitrina ir išblunka veido pimpinimosi priemonės, o per polietileninį apsiaustą beveik nesimato gepardinių raštų šortukų ir bliuzelės iškirptės, kuriai pagyvinti specialiai pirkau naują push up bra su daug vatos.

Tačiau lijo ištisai...

Privažiavusios pasienio zoną nutaisėme grėsmingas minas, slapčia besivildamos, kad pareigūnams pasirodysim įtartinos: bene apieškos?

Deja.

Po šios nerimastingos kelionės mums pagaliau atvykus į Norviliškes, turėjo groti Marijonas, tad stengėmės kuo ilgiau statytis palapines, o tuo pačiu ir suvartoti kuo daugiau alkoholio. Mat jau seniai esame pastebėjusios, kad kuo daugiau alkoholio suvartoji, tuo būna linksmiau.

Plieninis stūmoklis linksmina aplinkinius, apsimesdama vėžliuku

Greitai užsimiršom, kad lyja, beigi dar nežinojom, kad gyvensim ant skruzdėlyno, tad visos linksmutėlės per balas nupūkšėjom pasiklausyti Gogol Bordello. Patiko tikrai labai: šėlom, trypėm, vos botų nepametėm! Bet iki pat galo nelikom, nes visos netikėtai (ir sinChroniškai) pajutom, kad reikia eiti suvartoti dar šiek tiek alkoholio. Tą ir padarėm, atstovėjusios didžiulę eilę prie alaus. Tada dar ėjom į Sel bei Roni Size ir šokom šokom... Tol kol beveik išsiblaivėm, tad ir vėl reikėjo gert.


Sena Pelargonija ieško savo palapinės (rytas)

Grįžusios į palapinių miestelį, pradėjom šniukštinėti, kur čia galėtume įsipaišyt į kokią rytinę vakaronę. Ilgai ieškoti nereikėjo: visas kempingas buvo pilnas draugiškų šventininkų! Girdė ir dar išleist nenorėjo! Tai mes niekur ir nėjom, kol P. S. savo elgesiu su vaikinais nepradėjo kelti nerimo dėl josios dorovės ir aš nenuvilkau jos miegoti.


Šventininkas

Kitą dieną pabudome kutenamos skruzdėlyčių greitučių ir saulės spinduliukų. Nebelijo! Metėm lietpalčius į šoną, užsidėjom sexy bliuskas ir laukėm kol baigsis Jurgos pasirodymas. O tada jau ėjom koncertų klausyt! Iš to ką matėm šeštadienį, bent jau man asmeniškai labiausiai patiko G&G Sindikatas, Touch and Go ir Delorean. O daug ko nematėm, nes visai ir nenorėjom.

Sindikato smogikai užsukinėja bytą

Naktį nors ir nelijo, bet buvo šalta, tad glaudėmės kur daugiau žmonių, nuolat sukdamos ratus tarp mix in, los debilos, havanos ir tundros šokių aikštelių, kuriose tarsi netyčia trynėmės į šiltus žmonių kūnus. Galiausiai apšilom, tačiau didesnės praktinės naudos iš šio užsiėmimo taip ir nepešusios, nudūlinom link savo palapinių miegoti.



Menas netikėtose erdvėse

Paskutinė diena buvo kupina liūdno pakuojamų palapinių čežėjimo, o gedulingi vėjo taršomų šiukšlių krūvų vaizdai kaskart į juos pažvelgus perverdavo širdį. Iš to liūdesio, kad festivalis taip greitai ir netikėtai ėjo į pabaigą, nuo pat ryto gėrėm. Mes norėjom ir toliau šventę švęst!

Tikimės čia būti ir kitąmet!


Balius baigtas - k***** namo