Flešbękas: KAUNAS!

Truputį atsigavę nuo vasaros ir pailsėję nuo atostogų, išsikrapštę iš ausų ir visų kitų vietų paskutinį smėliuką, pastebėjom, kad šalta, o satta vis dar remontuojasi (arkažkąten), todėl droviai susižvalgę, mudvi du Sena P. supratom viena kitą be žodžių - reikia važiuoti į KAUNĄ.
Ne paslaptis, kad paskutinį kartą Kaune buvom, regis, 2004 m., tokiam vienam renginy (na ir dar šiemet probėgšmais du kartus). Tąkart parsivežėm ne pačius gražiausius prisiminimus, bet tačiau kadangi nesame kokios tai ribotos stereotipų vergės, nusprendėme suteikti Kaunui dar vieną šansą.
Kadangi Sena Pelargonija jau tokia sena, kad vos pūškuoja, per tą vėpšą pavėlavę į patogų ir modernų greitąjį traukinuką, dardėjom su tokiu visai prastu ir truputį smirdančiu.
Atsisėdę vieno vagono gale tyliai gliaudėm sėmkes, vėliau pliekėm kortom visus žaidimus kiek tik prisiminėm (t.y. durnių), o pabaigę savo kolos buteliukuose suplaktas cubas libres bandėm užvesti bendrakeleivius linksmai kelio dainai (t.y. "jei patinka ši dainelė, daryk taip..."). Nepavyko, daugiau taip niekad nedarysim.
Vos iškėlus kojas iš traukinio mus pasitiko saulė, šypsenos ir šilti vietiniai žmogeliukai. Pasijutom tarsi kitame pasaulyje - žmonės vienas po kito ėjo pasisveikinti, meiliai apkabindavo, teikė gelės, o senai pelargonijai netgi davė pinigų!!!! Aplinkui skraidė drugeliai, šalia kelio tiesiog akyse skleidėsi gėlės, virš viso miesto sutvisko ryškus vaivorykštės lankas! Negalėdamos patikėti savo akimis, apžavėtos Kauno grožybių paraukėm į tokį vieną butą gert. Tiesa, tada dar turbūt buvom vakarėly. Tikriausiai irgi patiko.
Atsikėlėm skaudamom galvom, Sena P. dar ir su mėlyne po akim, nagų žymėm ant skruosto ir svetimu dantim įsivėlusiu plaukuose. Nesupratom wtf ir nusprendėm straksėti miestan daugiau Kauno stebuklų pamatyti. Nenuvylė mūsų meilės miestas ir antrą dieną - vaivorykštė buvo savo vietoj, iš kavinių sklido gyvai atliekama Yann Tiersen muzika. Aplinkui šmirinėjo įsimylėjėlių porelės, piešiniai ant sienų tiesiog trykšte tryško subtilia erotika, žaismingi bernvakarius švenčiantys vaikinai merkė mums akeles...
Dar buvom akropoly, valgėm picą. Sėsdamos į traukinį atgal išspaudėm po ašarą, o sena P. netgi pirstelėjo iš širdgėlos.
Niūru čia sugrįžus.. Labai laukiam kitos kelionės į Kauną (be jokios ironijos)!

Tamsta Muzika 2009

Suicide Djs ir kiti žmonės © R.

Nors ir pavėluotai, tačiau objektyviai ir nuoširdžiai pabandysiu nupasakoti mūsų įspūdžius iš pirmojo Tamsta festivalio. Taigi, šį savaitgalį nuklibinkščiavom ir mes į Dzūkijos gražuolę žaliakasę papustuodegę Varėną (atsiprašau labai už nevykusius epitetus ir metaforas, aš girta dabar truputuką). Kadangi jau praėjo kelios dienos, o mano atmintis nėra tokia gera, kaip žmonių, kurių atmintis yra gera, be to, dar drįstu prisipažinti, skylėta lyg olandiškas sūris ar kurmių iškvarkšnotas (atsiprašau, man atrodo, nėra tokio žodžio) daržas, teliko mano galvutėje kelios nuotrupos, kurias čia ir pateikiu:

I Epizodas
Išlipam mes su Plieniniu Tampaksu iš traukinio ir sunkiai puškuodamos pamėlusiomis galūnaitėmis tempiam savo mantą (palapinė, kosmetika, alus, dešros). Staiga mano miela draugė pradeda kuistis savo lagaminėly ir išsitraukia skylėtą pintinaitę. Tada kažko susidrovėjusi, nedrąsiai šypsodamasi bei kukliai nudelbusi akutes į krūmą, tarsteli, kad greit grįš. Ir nupuškuoja miško takeliu. Prisėdu, pasitaisau papus, žvalgausi, valgau smilgą, pasigaunu ir sukramsnoju prisipampusį uodą (dešros dar gaila kažkaip).
Po 2 valandų Plieninis Kebabas grįžta kašikėly nešina penkiolika voveruškų (voveraitėmis nevadinu, nes bijau suklaidinti garbųjį skaitytoją), delne saujelė mėlynių, o lūpos ir teritorija aplink jas primena vandenyno gelmes bei mano rankas pirmoje klasėje. Galva josios papuošta spygliais ir šakele (su kankorėžiu). Labai žaisminga, turiu pastebėti. Nudžiugusi ir sąmoksliškai mirktelėjusi jau dairausi pirkėjų. Ach ta Dzūkija! Parduodam viską už 5 litus ir padidėjusių finansinių galimybių pralinksmintos skubam į festivalį.

II
Kol Plieninis Varveklis grybavo ir uogavo, palapinių miestelis išsiplėtė lyg patvinęs Nemunas Šilutėj pavasarį ir beveik nebeliko vietos mūsų pastogei. Šiaip ne taip pasistačiusios savo rūmą krūme, na, patys žinot ką darom. Na, geriam geriam, greit greit, srėbk, raginu aš Plieninę Batutą, paskubėk, mano širdis jau muša devynias, eime... Per kankorėžiais apkibusių pušelių šakas žvelgiu į danguje pūpsantį mėnulį, kasausi uodų sugeltą kaktą. Šalia be Plieninės Krantinės Arkos taip pat pūpso ir plempia dar kokie aštuoni mūsų draugai/ės ir nauji pažįstami. Čia jau ta vieta kai aš visus labai myliu.

III
Štai mes jau šokio sūkury, Pieno Lazerius dar kažkiek pamenu. Turiu namuose šimtą žudikų, - sako jie. Po to jau menu nelabai ką.

IV
Nu nesuprasi, kas čia vyksta.

V
Guliu palapinėj, jau rytas. Sakau, vandeeeens duokit. Nėra vandens, - man atsako kažkas lauke, - alaus tik. Netikiu, bet iš palapinės vistiek nelendu, nes turiu negerą įtarimą, kad nelabai gražiai atrodau. Pasižiūriu į veidrodėlį. Nu tikrai labai negražiai.

VI
Sėdim po pušimis, galvą skauda. Saulė kepina, aš noriu eit maudytis į tą bjaurų ežerą, bet, kad man tos dienos. Nu žinot. Kai bėga kraujas iš vaginos :/

Čia aš

VII
- Nusibodo tos dešros, - sako Plieninis Kuolelis.
- Nu jau, nu jau, - šelmiškai kilstelėjęs dešinį antakį taria vaikinas prie tualeto.
Plieninis Strypelis pradeda sukti plaukus aplink pirštą ir gal kiek pernelyg įnirtingai kilnoti abu antakius.

VIII
Eilė prie vienintelės maisto pardavimo vietos labai ilga, bet būdama sena Terenco ir Filipo gerbėja negaliu atsisakyti troškinio su pupelėm. Kažkokios nedašutusios buvo. Živilė Ba dainuoja visai gražiai.

IX
Ai nu geriam geriam tą alų, tada visokius stiprius gėrimus, pražiopsau Seną Kuiną, nors ir labai norėjau pamatyti vien dėl pavadinimo. Esu įsitikinusi, kad tik tokie šmaikštuoliai (?) kaip Sena Pelargonija (wtf?) gali pasivadinti Senu Kuinu. Pupelės jau daro savo.

X
Poliarizuoti Stiklai dainuoja, kaip supratau, naują dainą apie ilgakasę Stasę, o mes jau visos įraudusios įsikabinam į linksmų žmonių traukinuką besiraitantį tarp publikos. Iš to tyro džiugesio ir susijaudinimo netyčia įsikimbu kažkokiam vaikinui ne į pečius, bet į žandukus. Ir dar ne į tuos, kur ant veiduko :(

IX
Antis man labai patiko, nuo scenos tiesiog tvoskė charizma ir lyg su lazeriu spigino akis. Nors gal ten tikrai buvo lazeris. Bet rimtai, labai geros emocijos. Gal kas turit dainą apie senelį ir bananą??

X
SSG su visą pasirodymą baubiančiu Ventukų solistu. Nu ką aš žinau.

XI
G&G Sindikatas kaip kokie moziai perskiria minią į dvi dalis, kurios tada greitutėliai bėga viena į kitą. Susižvalgom su Plieniniu Stūmokliu: nuostabi proga apgrabalioti kokį nieko nenujaučiantį jaunikaitį!

Kažkaip kol rašiau visai išsiblaiviau, todėl gal geriau nebepasakosiu, kas vyko antrąją naktį...

Video reportažo pabaigoje galite girdėti žavų Senos Pelargonijos prunkštelėjimą