Kaip jau iš anksto pranešėm, taip ir padarėm: šiais metais ir mes savo kukliomis pastangomis prisidėjom prie gatvės muzikos dienos kultūrinės programos. Deja, didelio populiarumo nesulaukėm, nes, tiesą sakant, nelabai mes mokam grot, o ta Plieninio Stūmoklio iš vielos ir dviračio "ereliukas" detalių pagaminta arfa kažkodėl nebuvo labai kokybiška. (Nors turiu nuolankiai pastebėti, kad jos skleidžiami garsai buvo daug rafinuotesni už pagalio brūžinimą į tvorą). Visgi, neapsikentusios aplinkinių niekinančių žvilgsnių, pašaipaus juoko ir užgožtos šalimais, nepaisant visų mūsų pastangų (pūčiau žilvičio dūdelę taip, kad, maniau, žandukai plyš), gerokai garsiau grojančio ir daug už mus išvaizdesnio didžėjaus, metėm instrumentus į krūmus, o pačios patraukėm ten pat. Užsimaskavusios iš anksto paruoštais žolių vainikais ir extra dark pudra, pradėjom springdamos ryti alų ir baimingai dairytis, ar nestebi mūsų smalsios policininkų akys, ar neaidi tolumoje šunų pėdsekių lojimas, ar negroja kur netoli skamp goes tabami... Bet viskas praėjo be nesklandumų, nors nervų kainavo, žinoma, nemažai. Tuomet patraukėm ir kitų muzikantų pasižiūrėti.
Deja, galime pateikti tik kelias fotografijas, nes būdamos nors ir nelabai gražios, tačiau autoironijos nestokodamos, renginio metu pačios nevengėm dažnai paveiksluotis.
